Išlaužo mokykla


Prienų  rajono Išlaužo pagrindinė mokykla

 

     

Išlaužo pagrindinė mokykla – mokykla, kurioje 2016-2017 m. m. 30 pedagoginių darbuotojų ugdė 153 vaikus pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio  ugdymo programas.

www.islauzas.prienai.lm.lt

Mokyklos vertybės, susijusios su pilietiškumu:

  • pagarba
  • draugiškumas
  • pagalba
  • saugumas
  • šeima
  • tobulėjimas.

Mokyklos vizija:

Šiuolaikiškai mokydamiesi, besidalindami lyderyste, ugdydamiesi pilietiškumą ir kitas vertybes, siekiame brandžios asmenybės (ūgties).

Esame išskirtiniai:

saugia ugdymosi aplinka

dalyvavimu tarptautiniuose projektuose

integruotomis – savarankiškomis veiklomis

bendruomenės narių poreikių derinimu

veiklos įsivertinimu

bendradarbiavimu su išorės partneriais.

 

 


Refleksijos Išlaužo pagrindinėje mokykloje

 

Dėmesys mokinių veiklos refleksijai  sustiprėjo 2007 m., kai mokyklos direktorė pradėjo organizuoti  asmeninius pokalbius su mokiniais. Jų metu mokiniai, apmąstę savo mokymosi ir elgesio sėkmes ir nesėkmes, mokėsi išsikelti savo veiklos tikslą ir uždavinius tam tikslui pasiekti. Pokalbiai vyko kelis kartus per mokslo metus, pamažu įsitraukiant klasių vadovams, mokinių tėvams.

Šiuo metu mokykloje vyksta visos mokyklos bendruomenės narių veiklų  refleksijos.

Renginių Refleksijų medis.

Refleksijų medis (iš medžio drožlių išpjautas beržas, šiuo metu jų yra trys skirtingose mokyklos erdvėse), ant sienos pritvirtintas mokyklos fojė, atsirado norint įprasminti projekto ERASMUS+ „Pilietinės lyderystės ugdymas mokykloje“ veiklas. Mokinių, jų tėvų ir pedagoginių darbuotojų refleksijos, pasibaigus renginiams užrašomos įvairių formų (žiedas, lapas, lašas, širdis, batelis, debesėlis ir pan.) ir skirtingų spalvų lapeliuose.  Nuomonės, užrašytos lapeliuose, yra apibendrinamos ir pristatomos Mokytojų tarybos posėdžiuose. Į jas atsižvelgiama planuojant tolimesnę mokyklos veiklą.

   

Refleksijų diena

20015/2016 m. m. pabaigoje, vykdant  veiklos įsivertinimą, mokykloje buvo suorganizuota mokinių diskusija. Jos metu mokiniai pasiūlė, kad norėtų  individualiai kalbėtis su visais dalykų mokytojais. Pokalbis galėtų vykti ne tik apie mokymąsi, elgesį, bet ir „apie gyvenimą“. Mokytojai tam pritarė. Tai sutapo ir su ERASMUS+ projekto „Pilietinės lyderystės ugdymas mokykloje“ mintimi, kad svarbi ir  priimtina kiekvieno mokinio iniciatyva. Nuo šių mokslo metų kiekvieno trimestro pabaigoje vykdoma mokinių Refleksijos diena.

Pagrindinis Refleksijos dienos tikslas – išgirsti mokinių mintis ir iniciatyvas. Jų pagrindu mokiniai ir mokytojai  apibendrina bei įsivertina savo veiklos rezultatus.  Atsiranda idėjų bankas pagalbai mokiniui teikti.

Refleksijos dieną pamokos nevyksta. Kiekvienos klasės mokiniai suskirstomi  į pogrupius. Sudaromas tvarkaraštis, pagal kurį mokiniai individualiai  susitinka su dalykų mokytojais. Vienam mokinio pokalbiui su mokytoju skiriamos penkios minutės. Numatomos erdvės su skirtingomis veiklomis (filmo žiūrėjimas, stalo žaidimai, sportinės veiklos, gerasis darbas, mokyklos gražinimo darbas ir t. t.) tiems mokiniams, kuriems „išpuola“ langas.

 


Ką aš darau kitaip, kad mokiniai būtų  pilietiški?

 

Išlaužo pagrindinės mokyklos mokytoja Aldona Armonienė:

Neslėpsiu, kad iki dalyvavimo šiame projekte man trūko nuostatos labiau pasitikėti mokiniais, kompetencijų su kolegomis diskutuoti apie įvairesnes pilietiškumą ugdančias veiklas. Dalyvaudama projekto partnerių susitikimuose tiek Lietuvoje, tiek Italijoje, pagilinau savo supratimą apie tai.

Projekto dėka vienas  svarbiausių momentų  mano pamokose tapo vertybių ir veiklos vienovės principo laikymasis. Mokiniams dažnai primindavau siektinas mokyklos vertybes.  Muzikos pamokose siūliau daugiau veiklų pasirinkimų tam tikromis temomis, įvairesnių atsiskaitymo formų bei  pagalbą. Pvz.,  penktoje klasėje, vesdama pamoką „Pasaulio tautų liaudies dainos ir šokiai“, džiaugiausi, kad dalis mokinių rinkosi pristatyti  lietuvių liaudies dainas, save suvokdami kaip tautos dalį. Džiugino ir tai, kad kiti mokiniai gilinosi į kitų šalių kultūrų skirtumus, išsakydami tolerantišką požiūrį. Mokiniai patys rinkosi ne tik aptartas veiklas, bet ir atsiskaitymo formas: perteikti savo surinktą informaciją klasės draugams, mokytojai, jaunesniųjų klasių mokiniams bei Dienos centrą lankantiems vaikams. Pilietiškumo ugdymo prasme nauja tai, kad, ruošdamiesi pamokai, į pagalbą mokiniai kvietėsi  ir savo šeimos narius (viena mokinė pademonstravo įrašą su močiutės įdainuotomis dainomis).

Mano manymu, mokinių pilietiškumui ugdytis padeda ir neformaliojo švietimo veiklos: jaunučių choras „Volungėlė“, mergaičių vokalinė grupė „Muzikinė vaivorykštė“, kiti kameriniai ansambliai (solo, duetas). Kartu su mokiniais kaip lygiaverčiai partneriai  aptariame repertuarą.  Mokiniai dažnai inicijuoja „Beždžioniukų diskoteką“,  įvairių stilių muzikos klausymąsi, muzikinius žaidimus, improvizacijas, viktoriną „Muzikinė karuselė“.  Įsimintiniausias renginys – „Dainų naktis“, kuomet vieno penktadienio popietę į mokyklą nakčiai susirinko net dvidešimt trys pradinių klasių mokiniai – choro „Volungėlė“ dalyviai. Susikūrę taisykles, mažieji suklegėjo į muzikos pamokėlę. Joje prisiminė lopšines, ne taip jau seniai mamų ir močiučių jiems dainuotas. Vėliau patys kūrė ir dainavo lopšines savo susineštiems žaislams. Taip inicijuodami ir vesdami  renginius neformaliose aplinkose,  mokiniai ugdosi atsakomybę, pareigingumą, kūrybiškumą, o, vertindami juos, tobulina reflektavimo įgūdžius.

Besimokydami muzikos, mokiniai savo akiratį plėtė  bendradarbiaudami su kultūros įstaigomis: muziejumi, biblioteka, kultūros centru. M. K. Čiurlionio muziejuje Druskininkuose jaunučių choras „Volungėlė“ nariai ne tik susipažino su žymaus lietuvių menininko gyvenimu ir kūryba, bet ir padainavo keletą dainų, Birštono bibliotekos muzikiniame skyriuje jie klausėsi mūsų krašto liaudies dainų, su Prienų kultūros centro darbuotojais diskutavo apie jų organizuojamas veiklas bei renginius. Mokiniams atsivėrė  kitokios jų laisvalaikio leidimo galimybės.

Džiaugiuosi, kad mano mokiniai dabar yra iniciatyvūs, pajėgūs savaip išreikšti save muzikuodami, bendraudami vieni su kitais, dalindamiesi bendra atsakomybe.


Išlaužo pagrindinės mokyklos  mokytoja Eglė Urbanienė:

Pilietiškumas – visaapimanti vertybė, kurios ugdymo(si) sėkmė, manau, didžia dalimi priklauso nuo kokybiškos vertybių integracijos ne tik į masinius renginius, šventes, projektus, bet ir į dalykinę sistemą – pamokas. Mokykloje vykdomas  Erasmus + KA1 projektas “Pilietinės lyderystės ugdymas mokykloje” patvirtino šią mintį bei įkvėpė gilesnėms integracinėms paieškoms. Mokykloje mokau  kalbų – lietuvių  bei anglų. Todėl atsiveria didelės galimybės pilietiškumo integracijai.

Gimtoji (lietuvių) kalba

Pilietiškumo akcija „Pasidalink“ tiesiogiai susijusi su į dalyką (gimtąja kalba) integruojama etnokultūros programa (Senieji lietuvių darbai. Duonos kepimas).

Problema/taisytina situacija. Pastebėta, jog dažnai nenoriai su kitais pasidaliname tuo, ką patys sukuriame, pagaminame. Labiau esame linkę dalintis su pačiais artimiausiais draugais arba šeimos nariais. O pro išalkusius, nuskriaustus, liūdinčius nepažįstamuosius ar tolimesnius pažįstamus žmones tiesiog praeiname, ir tiek.

Mokiniai dalyvauja edukacinėje programoje „Duonos kelias“ Prienų krašto muziejuje. Mokosi kepti duoną, savo rankomis suteikti jai formą, sušildyti kepalėlį savo rankomis. Muziejininkai iškepa KIEKVIENO mokinio suformuotą duonos kepalėlį bei KIEKVIENAM padovanoja, pagarbiai įdėtą į lininį maišelį. Mokiniai, parsivežę savo duonos kepalėlį, pavaišina (pasiūlydami atsilaužti) kuo daugiau artimesnių bei tolimesnių draugų, mokytojų, mokyklos darbuotojų, nepažįstamųjų gatvėje, aišku, ir šeimos narių. Reflektavome: KAM mums to reikia? KODĖL svarbu? KAS mums iš to? KAIP jaučiausi dalindamasis? KAIP reagavo/jautėsi tie, kurie priėmė mūsų dosnumą? KĄ jie sakė atsilaužę/lauždami duonos?

Mokinių mintys/atsakymai: KAM…?  nes privalome padėti vieni kitiems išgyventi/ kad didžiuotumėmės savimi. KODĖL SVARBU? Nes galime išgelbėti gyvybę/tokiu būdu susirasti draugų /nes žmogui tai charakteringa. KAS IŠ TO…? džiaugsmas/pasitenkinimas/man neužteko. KAIP…? puikiai/gerai/normaliai/šiek tiek sutrikęs.  KAIP REAGAVO…? nustebo/nenorėjo laužti/ dėkingai/šypsojosi. KĄ SAKĖ…? Ačiū.

Užsienio (anglų) kalba

Su mokiniais kalbėdami apie žmonių gyvenimo būdus (“Lifestyles”), pabrėžėme, jog kai kurie dalykai tiesiog turėtų tapti žmogaus gyvenimo savastimi. Vienas iš tokių  – ekologija.

Probleminė/taisytina situacija Kai kurių gyvūnų rūšių pastebimas nykimas/sumažėjimas dėl žmogaus kaltės; šiukšlių konteinerių turinys – neyrantis ( kenksmingos plastikinės pakuotės) – dažnai išpilamas miškuose. Kas ir kaip turėtų tuo pasirūpinti?

Pasiūlymas. Sukurkime savo eko organizaciją.

Tema. “My Eco Organization”/”Mano EKO organizacija”

Mokiniai renkasi  – dirbti individualiai, poroje ar grupėje. Nusprendžiame, kokių reikalavimų laikysimės Pasiruošiamoji veikla grįsta savarankiškumo/sąmoningumo principu, kai aktyvus mokinys, o mokytojas – pagalbininkas, konsultantas, patarėjas.

Per pasiruošiamąsias pamokas mokiniai domisi jau veikiančiomis eko organizacijomis Lietuvoje bei užsienyje, domisi jų veiklomis, nauda visuomenei. Toliau diskutuodami pateikia savo kūrybinius siūlymus bei sprendimus poroje ar grupėje, ruošia vaizdinę bei kitokio pobūdžio medžiagą savo organizacijai sukurti bei pristatyti.

Remiantis jau susirasta medžiaga apie kitas Eko organizacijas, diskusijos/pokalbio metu su mokiniais susitarta sukurti pavadinimą,  logotipą, organizacijos  išorinio įvaizdžio detales, iškelti tikslus bei uždavinius, veiklos planą numatant veiklas, partnerius, finansinius išteklius, veiklos vykdymo vietas.

Pristatydami savo organizaciją mokiniai atskleidė savo pilietinę poziciją įrodydami/pagrįsdami jų Eko organizacijos naudą vietos bendruomenei bei visuomenei.

 


Išlaužo pagrindinės mokyklos mokytoja Valdonė Rasimienė:

Didžiausia problema, su kuria susidūriau pradėjusi dalyvauti ERASMUS+ projekte „Pilietinės lyderystės ugdymas mokykloje“, buvo kai kurių mokinių abejingumas Lietuvos valstybinių švenčių minėjimams. Norėdama į juos  pritraukti kuo daugiau mokinių, pasitarusi su mokiniais suradau netradicinį sprendimą – surengti šokių konkursą Nepriklausomybės (vasario 16- osios ir kovo 11 – osios) dienų minėjimui. Pirmaisiais metais visų klasių kolektyvai šoko valsą. Nustebino tai, kad dalyvavusių mokinių aktyvumas buvo didelis, visi jautėsi įtraukti ir laimingi. Dar viena akcija, kurią panaudojau minint Nepriklausomybės dienas buvo visos mokyklos bendruomenės linijinis šokis, skirtas Lietuvai. Dalyvavimas tokiose netradicinėse akcijose sustiprino  mokinių ir mokyklos bendruomenės narių pilietiškumą.

Pilietiškumo aspektą integruoju į daugumą istorijos pamokų. Su Skriaudžių pagrindinės mokyklos aštuntokais surengėme bendrą projektą. Pirmiausia mokiniai rašė vieni kitiems laiškus – taip susipažinome, po to susitikome gyvai  integruotoje pamokoje „Kaip mes suprantame pilietiškumą?“. Vyniodami siūlų kamuolį, prisistatėme, susipažinome. Po to, burtų keliu pasiskirstę į grupes, diskutavome, kaip gali būti švenčiamos  visai Lietuvai svarbios datos ir kokios  organizuojamos akcijos. Kiekviena grupė, pasirinkusi po vieną šventės/akcijos idėją, popieriaus lape ją detalizavo. Atliktus darbus pristatė vieni kitiems. Pareflektavę  išsiskirstėme. Visiems buvo labai smagu dirbti kartu, todėl bendravimą nusprendėme tęsti.

Integruodami projekto idėjas,  6 klasės mokiniams organizavome savarankiško mokymosi dieną (lietuvių k., istorija, geografija, biologija, muzika). Mokiniai kartu su atskirų dalykų mokytojais, išsikėlę mokymosi uždavinius, dirbo su Broniaus Jauniškio tekstu „Ledo ašara“. Istorijos pamokoje aiškinomės sąvokas, kuriomis pasinaudodami mokiniai turėjo įrodyti, kad tekstas paremtas tikrais istoriniais faktais.  Savarankiško darbo dienai baigiantis, mokiniai ant tremtinių kapo uždegė žvakeles ir sudainavo dainą.

Dar vienas ryšys, kurį paskatino dalyvavimas projekte – bendradarbiavimas su Italijos Viterbo miesto Šv. Tomo tarptautinės mokyklos penktokais. Mokiniai bendravo video tiltu, susipažino, keitėsi informacija apie savo miestelių savivaldą, kalbėjo jiems rūpimais klausimais. Mes buvome įsipareigoję parengti interviu su Išlaužo seniūnu Tomu Skrupsku.

Pilietiškumo aspektą integruoju į pilietinio ugdymo pamokas. Su 9 klasės mokiniais rengėme projektą iš laisvės kovų istorijos „Mūsų krašto partizanai“. Mokiniai rinkosi kalbėti apie partizanus, kurių biografija juos labiausiai įkvėpė. Parengę įvairaus tipo pristatymus, diskutavo. 8 klasėje vedžiau  integruotą su lietuvių kalba pamoką „Sausio 13- osios įvykiai. Jų reikšmė Lietuvos laisvei ir nepriklausomybei. Sąsajos su J. Biliūno „Laimės žiburiu“. Mokiniai susipažino su XX a. Lietuvos istorija ir pagrindiniais įvykiais, nagrinėjo 1991 m. sausio 12-13 d. įvykių reikšmę, surado simbolius J. Biliūno knygoje „Laimės žiburys“. Tokios integruotos pamokos ne tik pagilina mokinių istorines bei kitų dalykų žinias, bet ir pagilina jų pilietines nuostatas.


TAI BENT EUROPOS KALBŲ DIENA!

                             Kiekvienais metais rugsėjo 26 dieną mokykloje minime EUROPOS KALBŲ DIENĄ. Šiemet – mokytojai, mokiniai, tėvai, mokyklos ir kaimo bendruomenės atstovai – dalyvavome YPATINGOSE veiklose, kurios mums  labai patiko.

Susirinkę į mokyklos aktų  salę, pasveikinę su švente vieni kitus, traukėme spalvotus lapelius ir pagal juos jungėmės į kalbų – NORVEGŲ, LENKŲ, PRANCŪZŲ bei  GIMTOSIOS – grupes. Kartu su naujaisiais grupelių mokytojais keliavome į darbo kabinetus ir tomis kalbomis mokėmės  įvairių dalykų. Po kurio laiko sugrįžę į aktų salę žaismingai pristatėme, ko išmokome patys bei į mokymąsi įtraukėme visus dalyvius. Gausių aplodismentų susilaukė norvegų kalbos grupelė ir jos mokytoja šaunioji aštuntokė PAULINA. Grupelė išsakė žodžius, išmoktus norvegų kalba, bei žaismingai pamokė visus dainelės su judesiais. Šauniai su lenkų kalbos grupele dirbo nuostabusis Išlaužo parapijos klebonas SLAVOMIR. Grupelė prisistatė lenkų kalba bei iš popieriaus išlankstė lenkų tautai charakteringas spalvotas gėles, atspindinčias Lenkijos valstybės vėliavą. Negana to, prancūzų kalbos grupė kartu su pavaduotoja ūkio reikalams ASTA pasidomėjo įdomiais faktais apie Prancūziją ir mus visus jais sudomino, pažerdami frazių, posakių prancūzų kalba. Labai nuoširdžiai juokėmės, kai gimtosios kalbos grupelė kartu su mokytoja ALDUTE prašneko dzūkiškai, išraiškingai pasakodami juokingą dzūkišką istoriją. Kartu dainavome dainą, šlovinančią Dzūkiją.

        WHAT A PERFECT EUROPEAN DAY OF LANGUAGES!

Each school year – on the 26th of September – European Day of Languages is celebrated  in our school. So this school yearour teachers, students, parents, staff, the members of our village community  participated in special activities, which we enjoyed very much.

After we had collected to the school‘s assembly hall and congratulated each other on the Day, we joined the language – NORWEGIAN, POLISH, FRENCH AND MOTHER TONGUE – groups by choosing colourful sheets. We  went to our workshops‘ rooms together with our new teachers and learned different points using those languages. After some time we returned to the assembly hall again and playfully presented incuding auditory what we had learned.Norwegian group and its teacher 8th grade student PAULINA was cheered the most.  The group pronounced the words which they had learned in Norwegian and taught everybody the Norwegian songwith gestures. Polish group worked productively with our beloved priest SLAVOMIR of Islauzas rectory/parish (he is Polish). Th members of the group introduced themselves in Polish and bent colourful flowers reflecting the colours of the flag of Poland. Moreover, French group together with our headmistress‘ deputy ASTA took interest into amazing facts about Franceand they intrigued us presenting useful words, phrases, expressions in French.  We were honest to laugh when Mother Tongue (Lithuanian) group and its teacher ALDUTE started talking in one of Lithuanian dialects (South Highlanders‘ dialect – dzūkai). They told a funny story in this dialect very expressively. At last we sang a song glorifying Dzukija.

 


 

Išlaužo pagrindinė mokykla minėjo Nepriklausomybės dieną

LIETUVAI

Kiekvienais metais Išlaužo pagrindinės mokyklos bendruomenė mini LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO  šventę. Šiemet  vasario 15 dieną į mokyklą susirinkome netradicinėms projektinėms veikloms, skirtoms Lietuvai.

Mūsų šventinė diena prasidėjo aktų salėje, visiems dalyviams giedant Lietuvos Himną. Nuoširdžiai susirinkusius pasveikino mokyklos direktorė Rasa Žilinskienė, primindama pilietines mūsų  – lietuvių – pareigas bei palinkėdama prasmingos bei įsimintinos dienos.

Pirmoji veikla – gimtosios kalbos puoselėjimo akcija, kurios metu projektinės veiklos dalyviai ant Trispalve papuoštų lapų rašė diktantą. Gimtosios kalbos mokytojos – Aldutė Klimavičienė, Eglė Urbanienė, Dalia Visockienė, Rasa Žilinskienė –  diktavo mūsų kraštiečio Justino Marcinkevičiaus tekstą „Atgimti žmogui ir tautai“ (iš knygos „Tekančios upės vienybė“). Ne tik rašėme, bet ir išsakėme savo mintis, samprotavome  apie Lietuvos teritoriją, istoriją, kalbą, žmogų bei gamtą – reflektavome.

Antrajai veiklai rinkomės  į kūrybines dirbtuves „Skulptūra draugystei“. Darbštieji mokyklos bendruomenės nariai – valytojos, meistrai, pavaduotoja ūkio reikalams Asta Tamošiūnienė jau buvo paruošę erdvę kūrybiniam darbui. Padedant dailės ir technologijų mokytojui Gintautui Ačui, naudodami paper mache techniką (plėšytas popierius, maišytas su klijais), kūrėme savo skulptūrėles, kuriose atsispindėjo draugystė tarp žmonių bei tautų. Surengėme parodą. Geriausiai pavykusius kūrybinius produktus mūsų merginos -Vasara, Gertrūda, Austėja bei Paulina – veš į Slovakiją ir padovanos partneriams (pagal ERASMUS+KA2 tarptautinį projektą apie vertybes) kaip mūsų draugystės simbolį.

Pailsėti po kūrybinio darbo kvietė kino filmo salė – biblioteka. Joje dalyvių lūkuriavo bibliotekininkė Birutė Klimčauskienė bei istorijos mokytoja Valdonė Rasimienė. Stebėdami filmą „Kariai savanoriai“  galėjome prisiminti svarbius mūsų šaliai kovos už nepriklausomybę momentus.

Trečioji veikla įsuko į tradicinių vaikų žaidimų ir šokių sūkurį. Mūsų garbūs svečiai Prienų r. „Ąžuolo“ progimnazijos skautukai (vadovė Alma Liutkienė) kartu su mūsų mokyklos skautais (vadovė Audronė Ramoškienė) mokė projektinės dienos dalyvius lietuviškai linksmintis. Sukomės porose – net aktų salės grindys braškėjo! Sušilę, įraudę vis dėkojome mūsų svečiams – taip smagu buvo.

Projektinės dienos pabaigoje mokyklos direktorė Rasa Žilinskienė apibendrino gimtosios kalbos akcijos rezultatus. Apdovanoti visi rašiusieji diktantą – už susikaupimą, dailų raštą, aiškias pastraipas, interpretacines įžvalgas, atidumą. Dovana – ženklelis su Lietuvos kontūru trispalvės fone, kurį nuo šiol segėsime mokyklinio švarkelio atlapuose. Aišku, pagerbti ir kiekvienos klasės raštingiausieji. Jiems simboliniai mokyklos – raudoni, žali, geltoni – šratinukai.

Muzikiniu akcentu – papuliariomis karoke dainomis apie mūsų šalį, laisvę (vadovė muzikos mokytoja Aldona Armonienė) – susikibę už rankų baigėme projektinės dienos „Lietuvai“ veiklas. Mūsų tradicinis refleksijos medis, pražydęs vėliavos spalvų lapeliais, ošia :“Draugystė“, „Bendrystė“, „Tikras tautiškumas“, „Prasminga“, „Sušilau“… Tikrai dvasiškai sušilome švęsdami mūsų šalies gimtadienį.

Išlaužo pagrindinės mokyklos bendruomenė

 

Day of Restoration of the State of Lithuania

February 16th – these words will not only always remind us of independence and freedom but also will make every Lithuanians’ hearts beat faster. This date the state has risen from the unknown and became a part of the world’s map.


GYVASIS TAUTOS ŽIEDAS

27-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines Išlaužo pagrindinės mokyklos mokiniai paminėjo sustodami į „GYVĄJĮ TAUTOS ŽIEDĄ“.
Trečiokai ir ketvirtokai dalyvavo viktorinoje „Labas, Lietuva!“, kurios metu domėjosi savo šalies istorija, pasitikrino žinias apie Išlaužą, Lietuvą. Aktyvūs buvo pirmokai bei antrokai, nes atliko įdomias užduotis.
Vyresnieji mokiniai dalyvavo popietėje „Kad žodis neverktų“. Tai dar vienas Lietuvių kalbos dienų renginys, kuris buvo skirtas Kovo 11-ajai. Jos metu istorijos mokytoja Valdonė Rasimienė kalbėjo apie įvykius, susijusius su Nepriklausomybės atkūrimu, lietuvių kalbai sunkius laikotarpius.
Mokytoja Eglė Urbanienė su penktokais ir šeštokais pasakojo apie sunkų Knygnešių kelią, kvietė į bibliotekoje eksponuojamą autentiškų knygnešio Kazimiero Urbono daiktų ekspoziciją.
Visus sudomino sukurtas filmas – Vasario 16-osios renginio mūsų mokykloje fragmentai.
Mokytoja Aldutė Klimavičienė su mokiniais – jaunaisiais artistais – parodė, kokia skambi, sena, graži lietuvių kalba, kaip nereikia kalbėti, kaip svarbu, pasak poeto Just. Marcinkevičiaus, bendrauti „tik dideliais ir labai svarbiais žodžiais“. Skambėjo dainos Lietuvai ir lietuviškam žodžiui.

 


Mokinių konferencija „Aš – lyderis“

Vasario mėnesio pradžioje Išlaužo pagrindinėje mokykloje įvyko mokinių savivaldos institucijų konferencija „Aš – lyderis“. Į ją atvyko 36 mokiniai ir jų mokytojai iš septynių Prienų rajono mokyklų. Konferencijoje taip pat dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Andrius Palionis, Prienų rajono savivaldybės Mero pavaduotojas Algis Marcinkevičius, Išlaužo seniūnas Tomas Skrupskas, Švietimo centro direktorė Danutė Stankevičienė, Švietimo skyriaus vyr. specialistė Renata Pavlavičienė.

Konferencija prasidėjo improvizuota spaudos konferencija, kurioje mokiniai uždavinėjo klausimus garbiems svečiams. Į klausimą: „Ar aktyviai dalyvavote savo mokyklos veiklose?“ svečiai atsakė, kad dalyvaudavę sportinėse, meninėse veiklose. Kartais patys norėdavę, kartais mokytojai skatindavę. Mokiniams rūpėjo sužinoti, ar svečiai laiko save lyderiais. Vieni iš jų pasisakė, kad tokiais trūksta drąsos prisipažinti, kiti patvirtino: „Taip, aš esu lyderis“. Ir pasidalino mintimis apie lyderystę: “Lyderystė – tai atsakomybė už tuos, kurie tiki tavimi. Lyderis tas, kuris suklydęs pripažįsta savo klaidas“. Svečiai prisipažino, kad gyvenime sutiko žmonių, į kuriuos norėjo lygiuotis. Ir tokių žmonių buvo ne vienas. Dabar Lietuvai reikia įvairių ir daug lyderių. Todėl mokiniams patarė ugdytis savikontrolę, būti drąsiems, kilniems, savo krašto patriotais. Linkėjo atrasti save savanorystėje.

Antroje konferencijos dalyje mokiniai – savivaldos institucijų atstovai – dalinosi įžvalgomis apie lyderiavimą savose mokyklose: pristatė įdomesnes mokinių tarybų veiklas bei pasidalino sėkmių istorijomis. Apibendrindamas mokinių išsakytą patirtį, Andrius Palionis akcentavo pilietiškumo ugdymo veiklų svarbą.

Apmąstydami konferencijos darbą, mokiniai sakėsi sužinoję, kad „norint būti lyderiu, reikalinga drąsa, kuklumas ir aktyvumas. Pirmiausia reikia būti lyderiu sau, prisiimti atsakomybę ir mokytis iš padarytų klaidų“, suprato, kad „lyderystė lemia ateitį“, įsitikino, kad „lyderiu gali tapti kiekvienas, svarbu turėti norą, nebijoti ir pasitikėti savimi“.

 


Ir mes buvome vaikai

  Mokyklos bibliotekininkės Birutės Klimčauskienės iniciatyva bibliotekoje veikia paroda „Atspėk, kas aš“. Parodos tikslas – mokiniams ir jų tėvams pristatyti mokyklos žmones per jų vaikystę bei mokyklinius metus, kad taptume artimesni ir geriau suprastume vieni kitus.

Bibliotekininkės iniciatyvą palaikė visi mokyklos darbuotojai: mokytojai, darželio auklėtojos, valytojos, darbininkas. Apie dvi savaites  jie nešė  savo vaikystės  nuotraukas, žaislus, drabužius… Taip ekspozicijoje atsirado per pirmą pasimatymą vilkėta suknelė, eglutės žaisliukai, kelios mokyklinės uniformos, medinis laivelis, net treji kailinukai, pageltusios knygos ir „Genio“ žurnalai, vadovėliai, sąsiuviniai, vaikiškas barškutis, pažymių knygelė, pašto ženklų kolekcija, daug lėlių, „atminimų“ sąsiuvinis, drožtukas… Susidomėjimą kelia ir neįprastas eksponatų pateikimas: daiktas (vaikiška kepurytė, išleistuvių suknelė) nuotraukoje ir „gyvai“ padėtas.  Paroda intriguoja: iš eksponatų reikia įspėti, kuris mokyklos darbuotojas prisistato.

Aktyviausi parodos lankytojai – mokiniai. Jie ateina pavieniui ir su mokytojais. Mokytojai, pritaikę parodos eksponatus prie pamokų turinio, skatina mokinius atidesniu žvilgsniu pažvelgti į aplinką, kurioje augo praėjusio tūkstantmečio vaikai, į jų laisvalaikį,  pomėgius, net to laikmečio vaikiškų drabužių madas.

Apsilankę parodoje, mokiniai sužino daug naujo.  Jie pamato, kad mokytoja Ingrida kolekcionavo atvirukus apie gyvūnus, valytoja Genovaitė ir psichologė Ieva – „atminimus“, geografijos mokytoja Kristina domėjosi burtais, o mokytoja Lina gražiai piešė. Vaikus stebina, kad dailės mokytoja Edita yra baigusi akordeono specialybę ir lankiusi gimnastiką, matematikos mokytoja Neringa mėgo vaidinti, o kūno kultūros mokytojas Rolandas buvo puikus laivelių iš medžio žievės drožėjas. Parodoje mokiniai įžvelgia jiems įdomius dalykus: sunkius vaikiškus kailinukus, neaiškios paskirties daiktus (pavyzdžiui, drožtuką), vaikišką medinį vežimėlį… Įsižiūrėdami į nuotraukas mokiniai pastebi, kad žmogų geriausiai galima atpažinti iš akių. Dalindamasis parodos įspūdžiais, trečios klasės mokinys Ignas tvirtina, kad ji „labai mįslinga ir reikėjo daug atidumo“.

Dalindamiesi įspūdžiais, suaugę parodos lankytojai akcentuoja malonumą prisiminti: „buvo be galo malonu… mintimis nuklydau į savo vaikystę“ (Mokyklos tarybos narė Aušra),   „buvo labai smagu prisiminti savo vaikystę“ (seniūnijos darbuotoja Rima).

Vykstant parodai mes, suaugusieji,  supratome, kad  ji – puikus įrodymas to, kad esame brandūs. Juk kiekvienam iš mūsų reikėjo įveikti vidinę nedrąsą. Reikėjo drąsos atsiverti. Paroda galėtų būti geru priminimu ir visiems tėvams, kaip svarbu išsaugoti kiekvieną vaiko vaikystės liudijimą: nuotraukas, darbelius, žaislus, drabužius…

Parodos prasmingumą gražiai įvardija mokytoja Eglė. Kreipdamasi į mokinius, ji rašo: „Vaikai, mes irgi kažkada buvome padaužos vaikučiai, paskui mokiniai, turintys patinkančių daiktų – drabužių, žaislų, knygų, piešinių… Turėjome savo vaikiškų svajonių, kurios išsipildė arba taip ir pasiliko atminties koridoriuose…  Mes visi labai panašūs. Vien dėl to turime būti draugiški ir nuoširdūs vieni kitiems“.

 


0